- urbte
- urbtè prv. Kietùmas tõ mólio, kai rei̇̃kia, urbtè ur̃biame duobùtę.
.
.
urbti — ur̃bti, ia ( a Š), ė Jn, Š, K.Būg, Rtr, P.Skar, BŽ37,503, NdŽ, DŽ, Kv, Všv 1. tr. M, FrnW, OGLI164, KŽ, Lk smailu įrankiu ar daiktu daryti skylę, duobti, gręžti: Ans su peilio galu ur̃ba skylę J. Kietumas to molio, urbte ur̃biam, kai reikia,… … Dictionary of the Lithuanian Language